Подборка стихотворений Саломени Нерис (на литовском языке).

Salomeja Neris
eilerasciai

„Anksti ryta parasyta…“
Vienuma
Juru pasaka
Kryzkely
Laukiamajai
Gedulas
Juodas svecias
Pavasario svaigulys
Sokejos

* * *

Anksti ryta parasyta
Daug nauju skambiu vardu.
Versiu knyga neskaityta
Nuo rytu lig vakaru.

Anksti ryta baltos laumes
Laime leme man jaunai;
Ir isbure ir nuleme
Buti jauna amzinai.

Saule zeria anksti ryta
Daug auksiniu valandu.
Ryta auksu parasyta
Mano varda ten randu.

I virsu

VIENUMA

Tavo namas, tavo krastas –
Misko sutema.
Tavo zingsniu aidi aidas
Amziu gluduma.

Mano languose vijokliai
Kalbas su naktim.
Atejai zalciais apjuostas,
Su zaliom akim.

Atejai tu ne is saules,
Su juoku nakties.
Saltos lupos, zalias zvilgis –
Pranasas mirties.

Kalnuose zaibai vyniojas
Melynais zalciais.
Kalnuose gaisrai plasnoja
Alkanais sparnais.

Kalnuose…
Tyli ir lauki
Zodzio nebylaus.
Salto sfinkso saltos akys
Nieko nebeklaus.

Tu palik cia, kur vijokliai
Saugoja naktis.
Mane kalne baltam lauze
Saule pasitiks.

I virsu

JURU PASAKA

Jura be galo, jura be krasto.
Laivu skenduoliu ji karalyste;
Kur vejams grojant, bangos dainuoja,
Kur balti zirgai lekia putoja.

As su bangomis zaisiu ir soksiu,
Veju laisvuju dainas dainuosiu.
Vakaro saules juostu audeja
Zvaigzdetam guoly zeme svajosiu.

O tu, gododams saules godele,
Eisi pajurin gintaru rinkti.
Eisi vakariu svaju svajoti,
Ilgesio daina jurai dainuoti.

Vakaro vejas pucia nuo kranto:
Ritasi bangos toliman tolin.
Labanakt liki baltas sveteli.
Man patalelis – juros dugnelis.

Tau zemes grozis, zydincios pievos.
Tau zemes dainos, deganti meile.
O man klajone, melinas tolis
Juros berybes keliai klajoti.

As isbuciuosiu kranta smiltini,
Kur tavo kojos vakar ilsejos;
Amzius kartosiu ilgesio daina,
Kuria tu vakar jurai kalbejai.

I virsu

KRYZKELY

Ilgisi ant kalno pusys.
Meldzias vakaro tyla.
Sutemose verkia smuikas.
Verkia alpstanti siela.

Vai, atplauks baltoji gulbe
Ir liepsnu sparnais sumos.
As iseisiu sviesiais rubais
Is uzburtos sutemos.

Balti rumai vienuolyno
Ir alejos, kaip naktis
Man sirdies neatrakino,
Nenuskaidrino mintis.

Ak, iskelk mane i saule,
Ar nutrenki i gelmes!
Cia tvanku man, kur gyvates
Vien besliauzo po zemes.

I virsu

LAUKIAMAJAI

Pilka zeme, pilki dangus,
Kaukia vejai alkani.
Tu viena, kaip sauliu bangos,
Sviesius burtus dalini.

Tegu vejai mane kelia
Lig padangiu debesu.
Tegramzdina i bedugne –
Man jau nieko nebaisu.

Ilgesiu virpes krutine,
Juodos sutemos nukris –
Tu ineisi paskutine,
Paskutine pro duris.

Ges zvaigzdutes, merksis akys,
Nenuskintos geles vys. –
Ges dienu pavasariniu
Paskutinis spindulys.

I virsu

GEDULAS

Dvylika nakciu be miego
Sviesu karsta palydejo.
Ir lelijos balto sniego
Menesienoj suledejo.

Is leliju sidabriniu
Byra asaros ugnines.
Tolimuju gintariniu
Juru ilgisi undines.

Man paskolinkit, lelijos,
Asareliu skambanciuju.
Mano asaromis lijo
Ir raudoti negaliu jau.

Susirinko ausros visos
Suliepsnot ant mano kryziaus.
Rymo juodas kiparisas,
Nekalbeti pasiryzes.

I virsu

JUODAS SVECIAS

Uz lango vejas ir lietus.
Uz lango stovi juodas svecias
Ir prasosi vidun.
Sieloje baltos geles zydi.
Sieloj jaunatves dainos skamba.
Sieloj… dainuoji tu.

Nedegsiu lauzu tavo nakciai.
Nerinksiu zodziu tavo maldai.
Neskinsiu tau ziedu.
Ugnis jaunystes – mano akys.
Skirta giesme – manoji meile,
Be zodziu, be gaidu.

Kas atgaivins nuskinta zieda?
Kas nuramins palauzta sirdi?
Kas sugrazins „myliu“?
Mirtis tik sypsos tustumoje,
Ir vienas baltas ziedas liudi
Tarp vystanciu geliu.

Uz lango… vejas supa nakti.
Girgzdena vien pravertos durys.
Viduj tamsu tamsu.
Nutilo aidas paskutinis –
Sieloje viesi juodas svecias
Be zodziu be garsu.

I virsu

PAVASARIO SVAIGULYS

Tau pirma pavasario daina aukoju.
Tau ziedus zibuciu sudesiu po koju. –
Tik skriskim kartu su pavasario veju,
Su jaunu kvapu sprogstanciuju aleju.

Tu – aras galingas, as – gulbe baltkrute.
Mums tolimos erdves, mums mariu saulute.
Ilgaisiais sparnais mes zvaigzdynus apjuosim,
Ten dangiska sapna abudu sapnuosim.

Kalnu melynuju virsunes isbale
Palaimins mus sapna, uzburs musu galia.
O jei tu i zeme sugrizt panoresi –
As tyliai numirsiu alyvu pavesy.

I virsu

SOKEJOS

Lyg sapnas, lyg vilnys liuliuoja laiveli.
Suvyto cia dienos ir sviesios ir pilkos.
Vadina i dziaugsmo, pavasario sali
Ugnines aguonos, zydrakes vosilkos.

Grakstus liemenelis, vylus pazvelgimas –
Sirdyje aguonos, akyse vosilkos.
Ju zingsniai – pavasario burtu dvelkimas.
Ju akys – uzkeiktu grazybiu vagilkos.

Pazvelk i zvaigzdemis prazydusi dangu –
Nerasi nei vieno ten debesio pilko.
Jos stiepias, linguoja, lyg rozes prie lango,
Ir virpa ir supasi juroje silko.

Siubuoja, kaip nendres, kaip Nemuno bangos,
Vingiuojasi, raitos rytiniuos ukuose
Ir vysta ir mirsta, lyg rudeni lankos,
Begestancia meile krutine apjuose

Is rinkinio „Anksti ryta“, Kaunas, 1927 m.